Apie projektą „Curonian Nord“

Jūrinio vėjo elektrinių parko plėtra pritrauks į Lietuvą privačių investicijų, sukurs naujų darbo vietų, o vietiniam verslui suteiks papildomų užsakymų, be to  bus naudinga ir pajūrio bendruomenėms. Pradėjus veikti jūrinio vėjo parkui, mokėsime Lietuvos teisės aktų nustatytą elektros gamybos mokestį. Tai padės pagerinti pajūrio bendruomenių gyvenimą ir ekonomiką naudojant pinigus, gautus už jūrinio vėjo parko pagamintą elektrą. Tai mūsų būdas parodyti, kad mums rūpi bendruomenių gerovė ir ateitis.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas – reikšmingas žingsnis Lietuvos energetinės nepriklausomybės link. Projekto dėka išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių užtikrins mažesnę šalies priklausomybę nuo elektros energijos importo. Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Planuojama, kad didžiąją šių energijos išteklių dalį sudarys būtent vėjo energija.

Užtikrinant balansą tarp gamtos apsaugos ir švarios elektros energijos gamybos, bus remiamasi gerosiomis tarptautinėmis praktikomis. Visuose projekto įgyvendinimo etapuose bus konsultuojamasi su aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir kitų šalių specialistais. Bus diegiamos visos reikiamos priemonės, kad jūrinio vėjo elektrinių  parko poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

Projektą vykdo bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“, kurios valdo atitinkamai 51 proc. ir 49 proc. projekto akcijų.

Planuojama, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas pradės veiklą apie 2030 m.

Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, o galimas maksimalus jų aukštis – iki 350 m.

Skaičiuojama, kad 700 MW galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3  TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Jūrinio vėjo energetikai vystyti skirta teritorija buvo nustatyta atsižvelgiant į jūros ploto panaudojimą kitoms veikloms, pvz., žvejybai, navigacijai, uostų bei prieplaukų veikloms, gamtos apsaugai, karinėms reikmėms, iškasto grunto gramzdinimui ir smėlio paplūdimių pamaitinimui kasimui, priekrantės pamaitinimui skirtus plotus bei inžinerinės infrastruktūros plotus. Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo parko vieta, atstumas nuo kranto ir gylis jo teritorijoje yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.

Pirmajam jūrinio vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje numatytos teritorijos plotas siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 kilometrus, o atstumas iki Klaipėdos uosto – apie 50 km.

Svarbiausias vėjo elektrinių jūroje pranašumas – didesnis jų naudingumo koeficientas dėl jūroje vyraujančių stipresnių vėjų ir didesnės leistinos galios. Jūrinio vėjo parkas pagamina iki dviejų kartų daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios  sausumos vėjo parkas ir apie tris kartus daugiau nei saulės parkas.